Stresas, tai mūsų nesubalansuotos emocijos ir tai ne liga, o organizmo reakcija mobilizuotis. Streso metu atjungiama “Racionalaus mąstymo“ valdančioji partija, ir sprendimo balsą turinti valdančiųjų dauguma pereina į “Emocijų” partiją. Trumpai tariant žmogaus sprendimams ir jo elgsenai įtakos turi emocijų gausa, jų intensyvumas, stiprumas ir dažnumas. Tai žmogaus organizmo reakcija į neįprastą situaciją, kuri turi ir savisaugos funkciją. Nors tam tikra streso dozė yra naudinga, sutelkia žmogų veiklai, gali būti progreso šaltinis ir daryti įtaką asmenybės augimui.
Pagal intensyvumą skiriamos tokios streso rūšys: paprastas stresas, kaupiamasis stresas.
Dažnai darbų gausoje, įvykių intensyvume nepastebime, kad paprastas stresas tampa kaip dopingas, visur aktyviai ir pastoviai dalyvauja. Tuo atveju mes turime chronišką, kitaip sakant, kaupiamą stresą. Kūnas mūsų sielos namai - būtent jis (kūnas) ir informuoja mus apie ilgai išgyvenamo streso pasekmes.
Svarbu atkreipti dėmesį:
kai sutrinka miegas (simpatinės-parasimpatinės sistemos balansas sutrikęs),
kai tampame priklausomi nuo oro kaitos (pasireiškia galvos skausmas, svaigimas, mieguistumas, sudėtinga fokusuoti dėmesį),
kai krenta produktyvumas/darbingumas, dažnai jaučiamas nuovargis (ryšys su nestabiliu skirtingos grupės raumenų darbu),
atsiranda psichoemocinis labilumas - jautrumas (nervų sistema mobilizuoja savo galimybes, “telkia pajėgas greitam reagavimui, pasiruošimas galimam užpuolimui”),
kai neapleidžia nerimo ir įtampos jausmas (gal kas turėjo asmeninę patirtį, kai “esu atostogose ir nesugebu pailsėti “, tai pasireiškia kai yra perkrauta žmogaus nervų sistema),
jaučiama įtampa pečiuose, kaklo srityje, skaudą nugarą (kūnas pasiruošęs reakcijai),
kai trūksta oro, dusimas, “guzas“ gerklėje (reaguoja nervų sistema, ko pasekoje kontroliuojami kvėpavimo raumenys - “sustingti”),
kai be pastebimos priežasties jaučiamas dažnesnis širdies ritmas (aktyvi simpatinė nervų sistema- “bėgti ar kautis”?).
Koks pastebimas streso poveikis organizmui:
Skrandžio problemos (refliuksas, pykinimas, vėmimas, skrandžio spazmai, „nesuvirškinu informacijos“),
Odos problemos (aknė ir kitos problemos su oda),
Galvos skausmai (migrena, dėmesio, koncentracijos problemos),
Imuninės sistemos problemos (susilpnėjusi organizmo apsauga; ilgesnis atsistatymas po ligos),
Širdies kraujagyslių sistema (padidėjęs kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas),
Atramos ir judėjimo sistema (jaučiama įtampa, „laužo kaulus“, skaudą raumenis ir sąnarius),
Sutrinka reproduktyvinė sistema (žemas libido, skausmingos menstruacijos, mažesnis kiekis spermos),
Kasos problemos ( tikėtinas diabetas).
Kaip į stresą reaguojame rytais, kokias emocijas jaučiame pabudę:
Rytinis nepasitenkinimas.
Dirglumas.
Kaltės jausmas.
Pyktis.
Irzlumas.
Baimė.
Labai svarbu suvokti stresines situacijas, jų priežastis ir padarinius, kad būtų galima apmąstyti galimus elgesio modelius ateityje. Pravartu žinoti kokios galimos asmeninės streso priežastys.
Psichologinės streso priežastys gali būti vidinės ir išorinės.
Vidinės priežastys - vidinis konfliktas:
Nuoskauda.
Neadekvačios savivertės konfliktas (galimas perfekcionizmas).
Nerealizuoto noro arba menkavertiškumo konfliktas.
Pavydo jausmas.
Kaltinimai sau (agresija nukreipta į save).
Egzistenciniai klausimai.
Atliekamų vaidmenų konfliktai (asmuo nesugeba suderinti kelių atliekamų soc. vaidmenų).
Streso išorinės priežastys - pasikeitimai socialiniame gyvenime:
Svarbūs egzaminai.
Gyvenamosios vietos pakeitimai (adaptacija).
Skyrybos.
Kūdikio gimimas šeimoje.
Išėjimas į pensiją.
Ligos.
Patirta netektis.
Kitos galimos išorinio streso priežastys:
Tarpasmeniniai konfliktai.
Tarpgrupiniai konfliktai.
Tarptautiniai konfliktai.
Ypatingi atvejai.
Kas gali padėti išlaikyti emocinį balansą ?
Taikyti į problemą orientuotą streso įveikimo strategiją.
Formuoti teisingą mąstymo būdą, dažniau prisiminti gerus įvykius.
Sudėtingu momentu prisiminti detaliai džiaugsmingą įvykį, atgaivinti tą jausmą, kaip pojūtį kūne.
Per fizinį aktyvumą, kuris padės pakeisti negatyvias emocijas.
Įtakos emociniam balansui turi ir tinkama mityba (kai pykstate dėmesingai rinkitės maistą, nes tuo metu žarnyno sistemoje taip pat chaosas, kaip ir jūsų galvoje).
Atpalaiduos ir suteiks palaikymo susitikimai, pokalbiai su draugais, artimaisiais.
Atpalaiduojančios praktikos (kvėpavimas, simpatinės parasimpatinės sistemos balansavimas).
Masažai ir kt. prisilietimai, kūno kontaktas.
Aromaterapija.
Aromaterapijos pagalba galime normalizuoti organizmo reakcija į stresą:
Lengviau valdyti emocinę būseną.
Suvokti kaip kitaip reaguoti į stresinį faktorių ir keisti savo požiūrį.
Aromaterapijos taikymo būdai:
Aromaterapinės inhaliacijos (asmeninis eterinių aliejų inhaliatorius).
Eterinių aliejų difuzorius patalpoje.
Aromatinis masažas (eterinių aliejų poveikis per odą).
Individuali olfaktoterapija (psichoemocinio balanso paieškos metodas, pagrįstas kvapų poveikiu).
Daugiau informacijos eterinių aliejų taikymui emocinės būklės stabilizavimui gausite apsilankius organizuojamoje Lietuvos aromaterapeutų asociacijos konferencijoje “Aromaterapija psichoemocinei sveikatai”. Gauta informacija pritaikoma kasdieniniame gyvenime gerinant psichinę ir emocinę sveikatą. Ši konferencija vyks 2024 m. birželio 8 d. Vilniuje VU Kairėnų botanikos sode. Ji skirta ne tik aromaterapeutams, bet ir psichologams, pedagogams, visuomenės sveikatos specialistams. Kiekvienam, norinčiam geriau suvokti praktines aromatinių substancijų pritaikymo galimybes kasdieniniame gyvenime.
Daugiau informacijos rasite čia: https://www.aromaterapeutai.lt/konferencija-2024
Psichologė, aromatologė, olfaktoterapeutė Daiva Tindžiulienė
Literatura :
Fatemeh Bina moksliniais tyrimais grįsta informacija
Department of Traditional Pharmacy, School of Traditional Medicine, Tehran University of Medical Sciences, Tehran, Iran. The antidepressant-like effects of Origanum majorana essential oil on mice through monoaminergic modulation using the forced swimming test
Abdelhakim Bouyahya, Imane Chamkhi, Taoufiq Benali, Fatima-Ezzahrae Guaouguaou, Abdelaali Balahbib, Nasreddine El Omari, Douae Taha, Omar Belmehdi, Zenging Ghokhan, Naoual El Menyiy, Traditional use, Phytochemistry, Toxicology, and Pharmacology of Origanum majorana L, Journal of Ethnopharmacology, 10.1016/j.jep.2020.113318, (113318),(2020).
a-Pinene, a Major Constituent of Pine Tree Oils, Enhances Non-Rapid Eye Movement Sleep in Mice through GABAA-benzodiazepine Receptors
Heiin Yang. Junsung Woo. Ae Nim Pae, Min Young Im. Nam-Chul Cho. Ki Duk Park Minseok Yoon. Jivoung Kim. C. Justin Lee and Suengmok Cho. The cannabinoid CB2 receptor-selective phytocannabinoid beta-caryophyllene exerts analgesic effects in mouse models of inflammatory and neuropathic pain. GertschbA.Zimmera
Role of suggestion in odor-induced mood change. Campeni C.E., Crawley E.J., Meier M.E. 2004. Psyhol. rep.
Comentários